pradi
 

















 
 
 
 
 Mokslin konferencija emaii krikto 600 m. jubiliejui artjant Teliuose
 
 

Artjant 600 m. emaii krikto jubiliejui kovo 30 d. Teliuose vyko mokslin konferencija, skirta pasiruoimui io labai svarbaus ir reikmingo vykio paminjimui. Konferencija, kuri ved Teli vyskupo generalvikaras prel. ban. t. dr. J. Šiurys, vyko Teli „emaits“ dramos teatre. Susirinkusiuosius pirmiausia pasveikino Teli kultros centro folklorinis vaik ir jaunimo ansamblis „iuiuruks“ vad. R. Macijauskien. Konferencijos pradioje visus pasveikino ir angin od tar Teli vyskupas doc. dr. J. Boruta SJ. Teli ganytojas kalbjo, jog i konferencij i visos emaitijos susirink inteligentai yra kvieiami skleisti krikionikj mint visuomenje, kad kuo daugiau ms visuomens moni pajust krikionybs svarb visoje Europoje, kuri mes integruojams. Vyskupas kalbjo, jog kriktas – asmeninis mogaus veiksmas, kuris atveda pakriktytj banytin bendruomen – dalin Banyi. Asmeninis apsisprendimas priimti Evangelij ir gyventi krikionik gyvenim kiekvienam mogui yra be galo svarbus. Ši dien pasaulyje btina imstyti smoningo krikionio viet visuomenje. Vyskupas primin, jog po emaii krikto 1413 m. pradios, 1417 m. buvo kurta emaii vyskupyst. Ši istorin ties ir bus stengiamasi ianalizuoti per vis deimtmet, ruoiantis dviems ypatingai svarbiems jubiliejams. 10 met nra labai ilgas laiko tarpas, taiau per t laik reikia atsakyti daugyb klausim, o ypa k istoriniai vykiai mums kalba religinje plotmje. Baigdamas angos od vyskupas J. Boruta SJ pasveikino ir Lietuvos katalik mokslo akademijos akademiko diplom teik prof. M. Juui.

Sveikinimo od tar ir Teli vyskupas emeritas A. Vaiius. Jis pasidalino savo prisiminimais apie 1987 m. kada Lietuva vent 600 m. krikto jubiliej ir konferencijos dalyviams isamiai papasakojo kaip is reikmingas vykis buvo pamintas Romoje. Vyskupas linkjo, jog ir emaii kriktas bt veniamas ikilmingai ir linkjo skmingai tam pasirengti.

Po sveikinimo ir angos odi praneimus konferencijoje skait Vilniau universiteto profesorius istorikas A. Bumblauskas. Savo praneime profesorius nagrinjo i kur kils emaitijos pavadinimas, kokios jos ribos ir kur tikrasis emaitijos centras.

Prof. M. Juas isamiai inagrinjo emaii vyskupijos krim ir jos krimosi raid bei vykusius procesus. Dr. Darius Baronas kalbjo apie emaii krikt, remdamasis garsaus lenk dvasininko ir istoriko Jono Dlugoo ratais. Dr. Liudas Jovaia pristat 15 – 16 a. emaitijoje vykusi katalikik reform, nagrindamas religinio gyvenimo permainas.

Po praneim konferencijos dalyvius sveikino Plungs rajono kultros centro kamerins muzikos ansamblis „Nam muzika“, o garbiesiems pranejams buvo teiktos atminimo dovanos.

Konferencijos pabaigoje jos vedjas prel. J. Šiurys paskelb Mokslins konferencijos rezoliucijos projekt, kuris konferencijos nari visuotiniu balsavimu buvo priimtas ir patvirtintas.

Šios mokslinje konferencijoje patvirtintos ir priimtos rezoliucijos tektas:
„1. emaii kriktas traktuotinas kaip vienas i lietuvi tautos christianizacijos etap, vyks 1413 – 1417 m. Šis nepaprastos svarbos vykis leido skmingai ubaigti Lietuvos krikto ir Katalik Banyios krimo Lietuvoje darb.

2. Konstancos banytiniame susirinkime popieius, Jogailos ir Vytauto praomas, panaikino visas buvusias popiei ir imperatori privilegijas ordinui Lietuvos ir Rusijos emse. 1417 m. steigta nuo vokiei ordino nepriklausoma emaii vyskupija Varniuose. Tai buvo didiulis politinis religinis Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts pasiekimas. krus i vyskupij, faktikai buvo baigtas emaitijos kriktas, suteiks politin pagrind sujungti emaitij su Lietuvos valstybe.

3. emaii kriktas sudar slygas lietuvi tautai susivienyti vieno tikjimo pagrindu (tai to meto Europoje buvo be galo svarbu) ir sukr prielaidas lietuvi tautos, kaip vientiso kultrinio, politinio subjekto, raidai. Tai leido lietuviams ir emaiiams perimti katalikikosios Europos kultros, ekonomikos laimjimus ir silieti tuometin Europos taut aplink.

4. emaitijos krikto paminjimo iniciatyvins grups ir konferencijos „emaii krikto 600 m. jubiliejui artjant“ dalyvi ikelta mintis dl jubiliejaus paminjimo alies ir tarptautiniu mastu yra pagrsta istorikai, reikminga kultrikai ir politikai. Todl btina i dat minti visais lygiais: tiek visuomeniniu, tiek kultriniu, tiek valstybiniu. Btent ie vykiai buvo pagrindas isaugant nacionalins valstybs idj per vis sudting Lietuvos valstybs istorij“.

Konferencijos dalyviams taip pat buvo pristatyta ir jubiliejaus paminjimo iniciatyvin grup, kuri sudaro: Teli vyskupas, LKMA akademikas, doc. dr. J. Boruta SJ, prel. ban. t. dr. J. Šiurys, prof. Adomas Butrimas, prof. A. Bumblauskas, dr. Vacys Vaivada, V. Vaiekauskas – Teli apskrities virininko administracijos sekretorius, istorikas; Vytautas Urbanaviius – Teli rajono savivaldybs meras; Algirdas ebrauskas – emaii kultros draugijos prezidiumo narys, architektas; Danut Mikien – Teli rajono savivaldybs administracijos Kultros skyriaus vedja; Algirdas Peiulis – Plungs rajono savivaldybs meras; Kostas Arvaseviius – Kelms rajono savivaldybs meras; Edmundas Jonyla – Raseini rajono savivaldybs meras.

Ši mokslin konferencija puiki anga emaii krikto jubiliejaus paminjim, atkreipiant visuomens dmes krikioniksias vertybes bei idjas ir j sklaid iuolaikiniame pasaulyje.

Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas


 
 
   
 
     
1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalik interneto tarnyba, info@kit.lt
 
  pradi